СМИ о Центре


15.08.2013

Prisiminti ir pagerbti žydai

Prisiminti ir pagerbti žydai

Rugpjūčio 8-oji – kruvina data Biržų žydų istorijoje. Tą dieną 1941-aisiais buvo sunaikintas Biržų žydų getas su beveik visais jo gyventojais. Ketvirtadienį buvo prisimintas Biržų žydų gyvenimas ir pagerbtas jų atminimas.

Su kolegomis iš Rusijos darbuojasi ir Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys (pirmas iš kairės). 

Senosiose žydų ir karaimų kapinėse Latvygalos gatvėje
Iš ryto į senąsias žydų ir karaimų kapines susirinko gausus būrys – vokiečiai iš Lippės žemės Detmoldo, mokiniai su mokytojais iš Lemgo ir Bergkircheno miestelių, rusai, žydai ir lietuviai iš Rusijos aukštųjų mokyklų judaistikos mokslinių darbuotojų ir dėstytojų centro „Sefer“ organizuotos vasaros lauko mokyklos Biržuose, „Aušros“ mokyklos mokiniai su mokytojais ir direktoriumi L. Zdanavičiumi, Biržų seniūnijos darbuotojai. 
Netrukus prie jų prisidėjo ir Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė bei vicemerė Stasė Eitavičienė, kiti biržiečiai, prisijungę prie bendros kapinių tvarkymo akcijos. Be ilgų kalbų prasidėjo darbai. 
Tarp braižančių kapinių planus buvo matyti pažįstamas veidas – tai biržietis, Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centro direktorius, balandžio mėnesį Klaipėdos universitete iškilmingai inauguruotas pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys. Jis pasakojo, kad su kolegomis iš Rusijos stengiasi sudaryti kapinių planą, inventorizuoti kapavietes ir paminklus
Viena iš vokiečių delegacijos vadovių Gertrūda Wagner kalbėjo, kad darbai vyksta neblogai - iš medžių, krūmų ir žolių atkariautas jau nemažas kapinių plotas ir aiškėja daugmaž jų ribos. 
„Sefer“ epigrafistų vadovas Motl Gordon sakė, kad jau iššifruota apie 300 kapų užrašų, kur užfiksuota mirusiojo vardas, tėvo vardas bei mirties metai. Pavardžių beveik nerandama. Tyrinėtojai dirbo vėlesnėje kapinių dalyje, kur pats anksčiausias įrašas yra datuotas 1849 metais, o visi kiti paminklai priskiriami XIX a. II pusei. 
Tyrinėtoje kapinių pusėje kol kas randami tik žydų palaidojimai, o karaimiškų nerasta. Jie, matyt, galėtų būti kol kas dar netyrinėtoje seniausioje kapinių dalyje, kurią tik neseniai išvadavo iš medžių ir krūmų brūzgynų. Pasak M. Gordono, tyrinėtojai tikisi iki stovyklos pabaigos iššifruoti apie 450 paminklų užrašų. 


Minėjimas Pakamponyse

Po pietų Pakamponyse vyko minėjimas, skirtas Biržų geto sunaikinimo dienai ir mirusiųjų atminimui. Dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Peter Ziegler, Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys, žydų rabinas Chaim Burštein, evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, Seimo narys Aleksandras Zeltinis su žmona, žydų ir karaimų kapinių tvarkytojai ir tyrinėtojai iš Vokietijos, Rusijos ir Biržų, vienintelis Biržų žydas Šeptelis Melamedas su dukra Leta Vainoriene, Biržų rajono savivaldybės vadovės ir atstovai, biržiečiai. Minėjimą pradėjęs mokytojas Vidmantas Jukonis pakvietė tarti keletą žodžių merę Irutę Varzienę. Pasak jos, šioje liūdnoje vietoje, kur 1941 m. buvo sušaudyta 2400 Biržų žydų, vertėtų kalbėti apie šiandieną, apie jų tėvų ir senelių kapų tvarkymą, tokiu būdu įamžinant ir išsiaiškinant biržiečių žydų istoriją. 
Vokietijos ambasados pirmasis sekretorius P. Ziegler džiaugėsi projekte dalyvaujančiu gausiu Lietuvos ir Vokietijos jaunimo būriu. Anot jo, taip naikinamos įvairiausios fobijos, skiriančios tautas, ir padedama aiškintis istorines tiesas, kad ir kokios jos bebūtų. 
Vyriausiasis Lietuvos rabinas Chaim Birštein kalbėjo apie iš Biržų kilusio rabino Wasterman nuopelnus žydų religinėms mokykloms, jo tragišką likimą Kauno IX forte. Savo tautiečių garbei sugiedojo giesmę. 
Minėjime kalbėjo Biržų evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, Leta Vainorienė, gėles ir atminimo akmenėlius padėjo biržiečiai, svečiai iš Vokietijos ir Rusijos. 


Žydų atminimo vakaras Biržų pilyje

Pavakare prasidėjo žydų atminimo vakaras Biržų pilyje, jį vedė Merūnas Jukonis ir Kamilė Narmontaitė. Visus susirinkusius teigiamai nuteikė filmuoti vaizdai iš žydų ir karaimų kapinių tvarkymo rugpjūčio 8-ąją. Lietuvos Seimo narys Aleksandras Zeltinis priminė tragišką Biržų žydų istoriją, kalbėjo apie galimybes atsikratyti fobijų, ieškoti dialogo tarp tautų, pasimokyti iš tokių baisių dalykų kaip holokaustas. 
Krikščionių ir žydų bendradarbiavimo draugijos atstovė Vokietijos Lippės žemėje Gertrūda Wagner kalbėjo apie istorinius dalykus, bendrus ir Vokietijai, ir Lietuvai. Anot jos, kadaise Biržuose buvo žydų gydytojų, veikė fabrikas, mokykla, parduotuvė, Žydų taryba, senelių prieglauda. Lygiai tas pats buvo ir Detmolde, Vokietijoje. 
Ji džiaugėsi, kad Biržų kapinės suvienijo tiek daug žmonių, senų ir jaunų, jų dėka užsimezgė draugystė. 
Rusijos „Sefer“ draugijos atstovas profesorius Vladimiras Petruchinas pasisakė apie draugijos tikslus, aiškinantis žydų istoriją Rytų Europos kraštuose, pademonstravo pernai ekspedicijos metu Baltarusijos miestelyje Želudoke išleistą monografiją, kokią tikimasi išleisti ir po vasaros lauko stovyklos Biržuose. 


Klezmerių muzikos festivalio atidarymas

Žydų atminimo vakaras Biržuose baigėsi muzikine gaida – klezmerių muzikos festivalio Lietuvoje „Klezfiesta Lietuva 2013“ atidarymu. Kaip pasakojo festivalio siela Arkadijus Gotesmanas, grojantis mušamaisiais instrumentais, jis ir smuikininkas Borisas Kirzneris į kompaniją priėmė baltaruses Tatjaną Kukel, grojančią cimbolais, ir violončelininkę Aną Charčenko. Taip ir susidarė ansamblis, grojantis tikrąją litvakų muziką. Biržiečiai jautriai reagavo į skambančią muziką. 


Antanas Seibutis
2013-08-10


Šiaurės rytai

Возврат к списку